tarpjungis

tar̃pjungis sm. (1) K 1. KI307, Rtr, NdŽ, KŽ, Vl šikšna ar virvė, jungianti spragilo kotą su buože, jungas: Su tar̃pjungiu šikšniniu sujunk jungus spragilo, t. y. galvą su kotu, tai kulsi ilgai J. Nutrūko tarpjungis ir nukrito spragilo buožė Up. 2. geležis tarp ašies ir stelvogės, atsaja: Užkabina tar̃pjungį ant ašies Vdk.